Pavadinimas šiek tiek sutirština spalvas, bet kaip kitaip atkreipsi skaitytojo dėmesį? Štai mūsų žiniasklaida pompastiškai paskelbė, kad Lenkijos mokyklose įvedamas privalomas karinis mokymas, o Lietuvos Seimo NSGK pirmininkas jau paskelbė, kad „pasisakantis už tai, kad, panašiai kaip Lenkijoje, Lietuvos moksleiviai šaudyti būtų mokomi ne tris valandas, o visus mokslo metus“. Bet realybė visada yra kiek kitokia, kai prisiverti peržiūrėti lenkišką programą. Todėl, kol saviplakai rykštės dar nenulaužtos – keli faktai apie Lietuvos ir Lenkijos moksleiviams skirtų „gynybos“ kursų panašumus bei skirtumus.
Vien nuo kalbų apie Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo doktrinos atnaujinimą jau gali pasidaryti neramu. Bet vis tiek pasvarstykime.
Kaip finansuoti papildomus gynybos poreikius, jei noro gintis ir tos gynybos stiprinimo prioritetų yra daug, o pinigų nepakanka. Neužtenka nuolat kartoti maldelę, kad Rusijos Federacijos vykdoma karinė agresija prieš euroatlantinės orientacijos valstybę – Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nors opozicinės frakcijos ir buvo kviečiamos bei dalyvavo pasitarimuose dėl papildomo finansavimo, tačiau jokių iniciatyvų (net Bankų solidarumo įnašas yra ne jų iniciatyva) nepagimdė.
Krašto apsaugos ministras susitikęs su Lietuvoje apsilankiusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaos Dendias aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją, NATO darbotvarkės klausimus. Itin daug dėmesio ministrai skyrė diskusijai apie oro gynybą.
Aikštėje šalia Krašto apsaugos ministerijos buvo iškilmingai iškelta Švedijos vėliava – taip pasveikinta mūsų Šiaurės kaimynė Švedija tapusi 32 –ąja NATO nare.
„Noriu padėkoti už nenutrūkstamą Jungtinių Amerikos Valstijų paramą saugumo ir gynybos srityje, nes tai padeda reikšmingai stiprinti Lietuvos saugumą ir jos gynybinius pajėgumas”, – sakė krašto apsaugos ministras, susitikęs su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu.