Pra­si­de­da dvi die­nas truk­sian­tys per­ga­lės prieš na­cis­ti­nę Vo­kie­ti­ją 70-me­čio ren­gi­niai. Šian­dien šį ju­bi­lie­jų mi­nės Va­ka­rų pa­sau­lis, ry­toj - Ru­si­ja. Lie­tu­vos is­to­ri­kai pa­brė­žia, kad ge­gu­žės 8-oji ir ge­gu­žės 9-oji ski­ria­si ir ideo­lo­gi­jos, ir ver­ty­bių po­žiū­riu.

Tarpukario Lietuvoje buvo siekiama sukurti teigiamą Sovietų Sąjungos įvaizdį Lietuvos visuomenėje. Tuo tikslu į Maskvą buvo kviečiami kultūros veikėjai – mėginta įrodyti, kad darbo liaudis gyvena labai gerai ir patogiai. Grįžę namo, tautos atstovai savo kūriniuose įamžindavo fasadines sovietų demonstruojamas vertybes.

Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis liko be politinio užnugario. Tai jis pripažino viešai kalbėdamas apie vidaus reikalų sistemos reformą. Nors vyriausybės postų „svoris“ yra nevienodas, tačiau toks skundas kelia susirūpinimą. „Jeigu už vidaus reikalų ministro stovėtų didelė politinė jėga, matyt, gal tie sprendimai būtų kitokie“, – radijui sakė S.Skvernelis.

Straipsnis skirtas tiems, kurie mano, jog Lietuva yra demokratinė valstybė. Taip, netobula, su trūkumais, tačiau demokratinė ir laisva. Dar gali straipsnio neskaityti ir tie, kurie neskiria VSD  ir KGB, emigracijos ir deportacijos, partijų pliuralizmo nuo vienpartinio totalitarinio valdymo.

Korupcija yra kiekvieno vidaus reikalas? Matyt tokią žinią norėjo paskleisti Tvarka ir Teisingumas partijos, Vidaus reikalų ministerijos vadovai. Nes jei įtariamieji partijos nariai, tai žinoma tai tik politinis užsakymas ir susidorojimas ar dar kokiu nors paprastesniu gestu visuomenei parodomas jos vieta – geriau neklauskit!

Kai atrodė, kad pareiškimai apie prokuratūros palaimintą 40 mln. litų iššvaistymą griuvėsių ant Tauro kalno pirkimui yra cinizmo viršūnė ir absoliučiai nesuderinama su viešo intereso gynimu (nebent viešu interesu yra pripažintas už šio sandorio stovinčių Darbo partijos veikėjų ir rėmėjų kišenių pripildymas vilniečių pinigais), prokuratūra dar kartą pranoko pati save.

© 2020 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.