Arvydas Anušauskas ir Aistė Gedvilienė, reaguodami į rezonansą visuomenėje sukėlusį žiniasklaidos tyrimą apie galimai neskaidrius Vyriausybės narių sprendimus, kreipėsi į koncerną „Orlen Lietuva”.
Šiandien paskutinio žuvusio Aukštaitijos partizano A. Kraujelio gimtadienis ir surastų (KGB paslėptų palaikų) pagerbimo ceremonija Šv. Ignoto bažnyčioje.
Kai kalbame apie Lietuvos biudžetą visada verta pasižiūrėti į kaimynų daržą – kas gi jiems sekasi ar nesiseka. Jų biudžetai taip pat vadinami rekordiniais šalių istorijoje. Kai kurie skaičiai sunkiai palyginami dėl skirtingų įstatymų ir biudžetų skirstymo pagal atskiras sritis principų, bet vis dėlto...
Šiandien pasiūliau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete spalio 30 d., prieš asignavimų institucijoms svarstymą, surengti posėdį šiuo klausimu.
Įregistravome įstatymo projektus, kuriais siekiama rinkimų įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareigą tikrinti kandidatus, ar jie yra sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Seimo narys Arvydas Anušauskas, gavęs ambasadoriaus Shen Zhifei kvietimą rugsėjo 30 d. pažymėti Kinijos Liaudies Respublikos 70–metį, skelbia, jog atsisako dalyvauti šiame renginyje.
The 31st of August marks Freedom Day. On this day 26 years ago, the occupation army was officially withdrawn from Lithuania, vacating nearly 500 military facilities and 65,433 hectares of Lithuanian land, Member of the Parliament Arvydas Anušauskas writes.
Prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Labiausiai žinoma istorijos dalis, kad tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus.
Signatory to the Declaration of the Council of the Lithuanian Freedom Fight Movement (LFFM) signed on 16 February 1949; Commander of the LLFM Defense Force; First Deputy Chair of the Presidium of the LFFM Council; chief official of the LFFM until 1956.
Kadangi Vilniaus meras iki šiandien tik iš nuogirdų sužino J.Noreikos byloje įsipainiojusius žmones, prie kurių memorialinių lentų atsiųs Grindos komandą, tai atidarius Pandoros skrynią, šiek tiek informacijos, manau, bus ne pro šalį.
Keli žodžiai apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą (netrumpas tekstas skaitantiems):
Nors Seimas beveik prieš dvi savaites priėmė sprendimą, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą, apie tai vis sulaukiu klausimų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Aistė Gedvilienė ir Žygimantas Pavilionis siūlo naują įstatymo nuostatą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas, Komisijos sprendimu, komandiruoja VRK narius atstovauti Komisijai.
Tam, kad padidėtų visos valstybinės pensijos bent 10 % 2020 metais reikėtų apie 5,1 mln. eurų arba tik nukentėjusių asmenų pensijoms – 3,5 mln. eur. Šios pensijos iš esmės nekinta jau daugelį metų.
Lietuvos Respublikos Seime veikiančios laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai, reaguodami į pastarųjų dienų įvykius, kviečia atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo problemas.
Ne vieta čia diskusijoms – taip perfrazuočiau Rašytojų sąjungoje vykusio renginio moderatorės žodžius (Lietuvos rašytojų sąjungoje vyko „diskusija“ apie P.Cvirką).
Šiandien Seimas priėmė sprendimą, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.
Valdininkai sako, kad mes – vienintelė šalis, kurioje nėra tokių baudų už 1 km viršytą greitį?
Kremliui plyšaujant apie fejerverkus Vilniaus „išvadavimo“ proga, jaučiama didelė frustracija, kad realiai okupantų batas jau nebegali trypti Vilniaus gatvių.
Iškilus klausimui dėl Kazio Škirpos vardą įamžinančios gatvės Vilniuje, kilo diskusija ir dėl jo pasakytų ar nepasakytų žodžių bei veiksmų. Tad siūlau perskaityti prieš 11 metų Stanfordo universiteto Huverio archyve rastą 1941 m. sausio 31 d. K.Škirpos rašytą laišką Leonardui Šimučiui (Lietuvai gelbėti Tarybos pirmininkui Amerikoje), kuriame jis nuosekliai išdėlioja savo pažiūras.