Lapkričio 10 d. sostinės senamiesčio bare „In vino“ vyko diskusijų klubo „Status quo?“ XXI diskusija "Įvaizdis politikoje: politinio spektaklio kūrimas, politinio kapitalo kaupimas ar įvaizdžio kampanijų dalis?", kurią moderavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys dr. Arvydas Anušauskas.
Lapkričio 10 d. vyko XXI „Status Quo?“ diskusija "Įvaizdis politikoje: politinio spektaklio kūrimas, politinio kapitalo kaupimas ar įvaizdžio kampanijų dalis?". Per trejus diskusijų klubo gyvavimo metus Vilniuje iš viso surengta 21 diskusija, pakviesti 45 pašnekovai (visi kviesti tik po vieną kartą), su kuriais diskutavo apie 800 klubo lankytojų.
Lapkričio 7 dieną (senuoju stiliumi – spalio 25-ąją) sukaks 98 metai, kai Rusijoje įvyko Spalio perversmas, kurį patys bolševikai vadino revoliucija.
Jei dingo tikėjimas teisingumu ir sąžine – gal uždekime žvakutę? Nes tyrimas nebepadės. Ir rinkimai taip pat. Išugdytas sluoksnis žmonių, kuriems užtenka pasidalinti (arba galvoja, kad pasidalino)...
Po Strasbūro teismo sprendimo pasipylė komentarai apie Europą, kuri nenori pripažinti lietuvių tautos genocido, neįvertina mūsų laisvės kovotojų partizanų, gal net pripažįsta, jog to meto įstatymai...
2015 m. spalio 17 dieną nuvažiavus 120 km nuo Vilniaus, Būtėnuose (Anykščių rajonas) atidarytas koplytstulpis su įamžintomis septynių prieš septynis dešimtmečius žuvusių partizanų pavardėmis.
Š. m. spalio 22 dieną A. Anušauskas pasveikino 35 metų jubiliejų šventusią Sofijos Kovalevskajos mokyklos bendruomenę. Po mokyklos reorganizacijos į gimnaziją ir progimnaziją joje rusų kalba mokosi daugiau kaip 1000 moksleivių bei dirba virš 100 pedagogų.
Rugsėjo 26 d. Estijos ir Rusijos pasienyje, ant tilto per upę įvyko tai, kas buvo daugiau būdinga Šaltojo karo laikams. Buvo apsikeista suimtais ir nuteistais žvalgybos darbuotojais – Estonas Kohveras...
Šią vasarą jaukiame Kirgizijos kurorte prie Isyk Kulio ežero IV „rusų tėvynainių artimajame užsienyje regioninė konferencija“ priėmė rezoliuciją, kurioje apibrėžė savo tikslus – nuo „pozityvaus Rusijos...
Pastaruoju metu kilo tikra sumaištis galvose, kaip suderinti, kad A. M. Brazauskas buvo marionetinio LKP CK pirmasis sekretorius 1988-1989 m., o vėliau – suverenios Lietuvos Respublikos prezidentas...
Kai prieš 30 metų paskutinį kartą itin iškilmingai Vilniuje komunistinė nomenklatūra minėjo liepos 21-ąją, retas kuris galėjo pagalvoti, kad vos po kelių metų minėjimo dalyviai atsistos į skirtingas barikados puses ir pradės broliuotis su tais, su kuriais vos ne pusę amžiaus įnirtingai kovojo.
Konservatorius Arvydas Anušauskas vėl siūlo leisti šauliams namuose laikyti sąjungai priklausančius automatinius ginklus, taip pat B ir C kategorijos ginklus leisti įsigyti asmeninėn nuosavybėn.
Graikijos referendumas mūsų sensacijų ištroškusioje, kaip kempinė sugeriančioje visas skambias antraštes žiniasklaidoje vadinamas istoriniu. Referendumo rezultatų sulaukę graikai (bent jau jų dalis) džiūgavo, tačiau jau kitą dieną stojosi į ilgas eiles prie bankomatų pasiimti po 60 eurų iš savo nuosavų sąskaitų.
Į tokį klausimą Rusijos atstovas prie Jungtinių Tautų jau atsakė. 1995 metų liepos 11-osios įvykiai Srebrenicoje, kuomet Bosnijos serbų pajėgos išžudė 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, praėjus 20 metų sužadino naujas aistras ir diskusijas.
Dabar populiaru kalbėti apie istorijos alternatyvas, posūkius, už kurių tariamai slepiasi įvairūs istorijos scenarijai. Tačiau tokie scenarijų variantai Lietuvoje pritaikyti jau beveik prieš šimtą metų: po savo nesėkmingos invazijos į Lietuvą 1919 metais Sovietinė Rusija paliko užkonservuotą Trojos arklį.
Prasideda dvi dienas truksiantys pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-mečio renginiai. Šiandien šį jubiliejų minės Vakarų pasaulis, rytoj - Rusija. Lietuvos istorikai pabrėžia, kad gegužės 8-oji ir gegužės 9-oji skiriasi ir ideologijos, ir vertybių požiūriu.
Tarpukario Lietuvoje buvo siekiama sukurti teigiamą Sovietų Sąjungos įvaizdį Lietuvos visuomenėje. Tuo tikslu į Maskvą buvo kviečiami kultūros veikėjai – mėginta įrodyti, kad darbo liaudis gyvena labai gerai ir patogiai. Grįžę namo, tautos atstovai savo kūriniuose įamžindavo fasadines sovietų demonstruojamas vertybes.
Kai kalbame apie KGB palikimą, net ne vietoje pavadinime padėtas kablelis turi nemažos reikšmės. Tai, kad anksčiau ar vėliau turėjo iškilti klausimas, ką daryti su prisipažinusiais pagal 1999 metų...
Knygoje „KGB. Visiškai slaptai“ skaitytojai galėjo susipažinti ir apie ko gero vieną iš kontraversiškų sovietinio saugumo veiksmų – pastangas sekti avarijos likvidatorius ir tirti avarijas ar jų galimybes stambiausiuose pramonės objektuose Lietuvoje.
Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis liko be politinio užnugario. Tai jis pripažino viešai kalbėdamas apie vidaus reikalų sistemos reformą. Nors vyriausybės postų „svoris“ yra nevienodas, tačiau toks skundas kelia susirūpinimą. „Jeigu už vidaus reikalų ministro stovėtų didelė politinė jėga, matyt, gal tie sprendimai būtų kitokie“, – radijui sakė S.Skvernelis.